Kruopos, jų nauda

Kruopos, jų nauda

Kruopos itin maistingas, vertingas ir lengvai virškinamas maisto produktas, gaminamas iš skaldytų, lukštentų ar kitaip apdorotų grūdų. Naujoje maisto piramidėje grūdiniai produktai ir kruopos dalinasi apatine pakopa su daržovėmis ir vaisiais. Jų rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.

Viso grūdo kruopos rekomenduojamos daugelio šalių maitinimosi rekomendacijose, kadangi įrodyta, jog reguliarus jų vartojimas mažina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio riziką, gerina žarnyno veiklą ir bendrą savijautą. Kruopose yra daug maistinių skaidulų, kurios mažina gliukozės, cholesterolio kiekį, žarnyne suriša medžiagų apykaitos metu susidariusias nuodingas medžiagas ir padeda ja pašalinti iš organizmo, gerina maisto slinkimą virškinamuoju traktu ir saugo nuo vidurių užkietėjimo.
Taip pat kruopose gausu sudėtinių angliavandenių, teikiančių energiją, todėl kruopų patiekalai puikus pasirinkimas ryte.

Reiktų žinoti, kad ne visos kruopos yra vienodai naudingos sveikatai. Rekomenduojama rinktis kuo mažiau apdorotas, neskaldytas kruopas, kurias sudaro visos grūdo dalys (grikiai, viso grūdo ryžiai), Perdirbtos, poliruotos kruopos (pvz., manai) nebeturi tokios maistinės vertės, kadangi apdorojimo metu pašalinama didžioji dalis naudingųjų medžiagų.

Gydytojo dietologo konsultacijos Vilniuje ir Klaipėdoje.
Susisiekite

Kruopos yra lengvai virškinamos ir turtingos vitaminais, mikroelementais, maistinėmis medžiagomis, todėl tinka ir seniems, ir mažiems. Vaikams kruopų košes galima duoti nuo 6 mėn. amžiaus. Nors dažniausiai kruopos daugumai asocijuojasi su košėmis, iš tiesų jų panaudojimas labai platus – galima gaminti ir pagrindinį patiekalą ar garnyrą, naudoti sriuboms, salotoms. Tereikia tik išradingumo arba receptų knygos!

Grikiai viena iš naudingiausių kruopų, puikiai tinka norintiems sulieknėti. Grikiuose labai gera baltymų sudėtis – yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, todėl jais galima pakeisti mėsą. Šiose kruopose gausu B grupės vitaminų, būtinų gerai nervų sistemos veiklai. Taip pat daug mangano, cinko, vario, folinės r. Grikių kruopos yra dviejų rūšių: kepintos, mums įprastos nuo seno, ir nekepintos, dar neseniai atsiradusios Lietuvos parduotuvėse. Kepintas grikių kruopas reiktų rinktis šviesesnės spalvos, nes tokiose išlikę daugiau naudingųjų medžiagų. Jų virti nebūtina, pakanka per naktį išmirkyti. Nekepintos grikių kruopos yra šviesios spalvos ir šiek tiek kitokio skonio.

Ryžių branduolį sudaro angliavandeniai, o didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų yra apvalkale. Baltieji ryžiai mažai vertingi, kadangi iš jų apdorojimo metu pašalintos sėlenos su naudingomis medžiagomis. O štai ruduosiuose ryžiuose gausu fosforo, cinko, magnio, mangano, B grupės vitaminų. Maistui rinktis taip pat rekomenduojama ilgagrūdžius ryžius.

Avižų nauda žinoma jau seniai, todėl ir vartojamos gan plačiai. Jose gausu skaidulinių medžiagų, todėl teigiamai veikia virškinamąjį traktą, prisijungia medžiagų apykaitos metu susidariusias medžiagas, sunkiuosius metalus. Avižose taip pat daug baltymų, magnio, cinko, geležies, B grupės vitaminų. Beta gliukanai ne tik mažina cholesterolio ir gliukozės kiekį, bet ir didina organizmo imuninės sistemos atsparumą bakterijoms ir virusams.

Sorų kruopos. Maistui naudojamos nušlifuotos sorų kruopos. Šiose kruopose itin daug magnio, būtino raumenų ir nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemų normaliai veiklai. Sorų kruopos lengvai virškinamos.

Bolivinė balanda (kynva) yra puikus baltymų šaltinis, kadangi sudėtyje yra visos devynios nepakeičiamosios amino rūgštys. Dėl šios savybės kynvos kruopos rekomenduojamos vegetarams. Bolivinių balandų sudėtyje esantis riboflavinas itin naudingas sergantiems migrena. Taip pat šiose kruopose yra geležies, magnio, fosforo.

Kvietinės kruopos dažniausiai pagamintos iš šlifuotų kietųjų kviečių. Jų sudėtyje itin daug krakmolo, taip pat mineralinių medžiagų – magnio, fosforo, kalio.

Bulgur – kietujų kviečių kruopos, kurios gaunamos grūdus išvirus, išdžiovinus ir pašalinus sėlenas. Bulgur kruopose gausu skaidulų. Viename virtų kruopų puodelyje yra trečdalis dienos skaidulų poreikio. Taip pat nemažai magnio, fosforo, geležies, mangano. Pasižymi mažesniu glikeminiu indeksu nei bulvės ar ryžiai, todėl sukelia ženkliai mažesnius gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.

Manų kruopos gaunamos iš sumaltų aukščiausios rūšies kviečių. Jose nedaug baltymų, bet gausu angliavandenių. Dėl didelio kaloringumo ir lengvo virškinimo manų košės gali būti naudingos išsekusiems, sveikstantiems po sunkios ligos, labai mažo svorio vaikams. Tačiau norintiems sulieknėti šios košės reikia vengti.manų kruopos.

Miežinės kruopos – tai suskaldyti miežiai. Jų sudėtyje daug angliavandenių, bet nedaug baltymų. Nemažai seleno, vario, magnio, fosforo.

Perlinės kruopos gaunamos nušlifavus miežių branduolius, todėl yra netinkamos netoleruojantiems gliuteno. Dėl didelio skaidulų kiekio – 100 g yra daugiau nei pusė dienos skaidulų poreikio, tinka linkusiems į vidurių užkietėjimą. Seleno, magnio šaltinis.